Dangus daugiau neruko,
Uzdare sau akis.
Kam smegenys sutruko –
Su juoku nebeskris.
Suluze zmones svaigsta,
Su sielomis tezais.
Su prieblanda nekeista,
Keistai su gyvuliais.
Kur zmones tarsi mesos,
Kur kunai be sirdziu,
Kur iskraipytos tiesos,
Ten nebera zvaigzdziu.
Apvirtusi kedute
Nebeliete batus.
Svajones nusizude –
Nezinoma, kas bus.
Nuvertinta gyvybe –
Net kainos ant galvu.
Spalvota realybe,
Tik breksma be spalvu.
2025.01.09
#Стихотворение на литовском языке
Prieblanda
© Copyright: Алексей Тримайлов, 2025
Свидетельство о публикации №125040506844
Свидетельство о публикации №125040506844
Рецензии