Ruduo panasus man i zmogu...

Ruduo panasus man i zmogu,
Kuris po apmastymu verkia.
Tarp krentanciu tverti ismokau –
Neskauda nei siela, nei gerkle.

Nenoriu as grudinti skausma,
Kuris pasiklydo tarp pelkiu.
Priimsiu tik lyjanti dziaugsma
Ir kviesiu i samone telktis.

Primins man svaiginantis lapas
Kilnuma, kantrybe ir ryzta.
Ruduo, kaip praeitas etapas,
Su veju sapnuoja sugrizti.
2023.11.07

#Стихотворение на литовском языке


Рецензии