Ruduo panasus man i zmogu...
Kuris po apmastymu verkia.
Tarp krentanciu tverti ismokau –
Neskauda nei siela, nei gerkle.
Nenoriu as grudinti skausma,
Kuris pasiklydo tarp pelkiu.
Priimsiu tik lyjanti dziaugsma
Ir kviesiu i samone telktis.
Primins man svaiginantis lapas
Kilnuma, kantrybe ir ryzta.
Ruduo, kaip praeitas etapas,
Su veju sapnuoja sugrizti.
2023.11.07
#Стихотворение на литовском языке
Свидетельство о публикации №123110706774