Kai mirsta kazkieno draugai,
Skaudziausi laikai.
Prisiminimai, kaip rytais
Parke zaliais takais...
Kaip sventem viska mes kartu,
Drauge kvatojom mes.
Madingu rengesi paltu...
Ir stai-kapan iskels.
Kaip sypsena silta isties
Primins grazias dienas,
Svies is gyvosios praeities,
Kur nieks nebeatras.
Koks dziaugsmas is visos sirdies!
Nors pasimegauk juo...
Pirstais tik nuotrauka paliesk
Ir mintyse dejuok...
Draugai ateina i svecius
Arbata gert drauge.
Nejau siu pokalbiu nebus,
Karsciausiu?-nebe.
Kvietimu ir plojimu bus-
Mes cia visi sveciai.
Kai mirsim-prisimins ir mus:
Ne veltui gyvenai!
20.10.2023
E. Dickinson 509 LT
© Copyright: Алена Стасюкенене, 2023
Свидетельство о публикации №123102003236
Свидетельство о публикации №123102003236
Рецензии