Е. Евтушенко Идут белые снеги LT

Snyguriuoja ir bala
Lyg baltaja styga.
Gal gyventum be galo.
Bet neleista, zmogau.

Kaip snieguoles i dangu
Ant baltuju sparnu
Kyla angelu bangos
Virs baltu pelenu.

Skrieja baltos snieguoles,
Skrisiu as is paskos.
Lauks manes saltas guolis.
Kaip kitaip betikiuos?

Vai nebuna stebuklu,
Amzinybes neduos.
...Ir daugiau nebebusiu
Niekados, niekados.

Gyvenu ir galvoju,
Atsigrezes atgal:
Koks buvau as herojus?
Kuo atmins mane, gal?   

As mylejau Trvyne
Visa savo sirdim--
Ezereliai patvyne,
Baltos zvaigzdes naktim.

Misku laisve beribe
Ir jaukuma namuos,
Didvyriu begalybe
Is senoves zilos. 
 
Ir kas buvo negero,
Nalabai kamavaus,
Taip gyvent lyg nedera,
Gimtinei tarnavau.

Ir mintis isiziebe
(abejoniu supta):
Man Tevyne-kaip ziedas,
Tausot ja pripratau. 

Te as busiu pamirstas
Be menkos uzgaidos.
Bet tegu ji nemirsta
Niekados, niekados.

Snyguriuoja ir bala,
Lyg pasaulio pradzioj,
Ir nebus manes gaila,
Kai nebusiu rytoj.

Snyguriuoja taip gausiai,
Ir taip sviecia akys,
Visu musu, galiausiai,
Pedsakus uzpustys.

Man nemirti neleme,
Bet tikiu as, zinai:
Jei gyvuos mano zeme,
Liksiu as amzinai.