Dievas nedave jam balso,
Kad dainuotu jums smagiai,
Bet zinojo jis is anksto -
Gims poetas Aleksej.
Vaiko amziuje buciavo
Merginas visas grazias.
Zaides kortomis sukciavo
Stai jis stovi priesais, cia.
Bet uzauges surimtejo,
Nors ir liko jis toks pat.
Gime po zvaigzde, kureju -
Ta kuryba jam skirta.
Siaip sau ant zmoniu nepyksta,
Negalvoja apie tai,
Kas jam sparde siela zvilgsniais..
Ar padare negerai.
Nesielktu nepadoriai:
Kaip vanduo sirdis - tyra.
Kaip jis myli gryna ora,
Kaip draugauja su gamta..
Jei pradesite juokauti,
Palaikis jumis draugai!
Paprastas, be jokios kaukes..
Ir vardu jis Aleksej.
2016-2017/04/12
#Стихотворение на литовском языке
Dievas nedave jam balso...
© Copyright: Алексей Тримайлов, 2018
Свидетельство о публикации №118020706919
Свидетельство о публикации №118020706919
Рецензии