Витаутас Мачернис. Songs of myself. XIII песнь
просторов болот окраин.
Незнакомые мне птицы поднимаются с болот и летят
от меня вдаль.
Они летят и блуждают по небу как мои чёрные
мысли.
Запах болот.
Какой-то таинственный запах поднимается с их глубин.
Не могу вам рассказать, как люблю я просторы
неоглядных и бескрайних болот.
Vytautas Maсernis. Songs of myself. XIII giesme
Megstu as sedet svajodamas prie neaprepiamos
platybes pelkiu pakrascio.
Nepazistami man pauksciai kyla is balu ir skrenda nuo
manes tolyn.
Jie paklysta, issidraiko danguje lyg mano juodos
mintys.
Pelkes kvepia.
Kazin koks svaiginantis ir slaptas tvaikas kylas is gelmiu.
Negaliu jums pasakyt, kaip man patinka placios,
neaprepiamos, bekrastes pelkes.
Свидетельство о публикации №114092900043