Nuosavybe yra svarbesne uz gyvenima

Kai 1944 met; vasaros pabaigoje t;vas buvo atskirtas nuo savo ;eimos, jis dirbo su ve;imu, pakinkytu dviem arkliais. Ve;davo sm;l;, ;ien;, maisto produktus, ginklus ir ;audmenis. Dabartin;je Lenkijos teritorijoje, kuri ank;;iau buvo Pr;sija, jis ve;; artilerijos ;ovinius. Kelion;s metu, atskrido tarybiniai l;ktuvai ir prad;jo bombarduoti .
T;vas susp;jo pasisl;pti griovyje ir i;sigelb;jo. Ve;imas, kartu su ;irgais, buvo susprogdintas. Tai buvo jau po piet;, ir jis nu;jo link sand;li;, kur buvo jo dabartiniai darbdaviai. Kelion; buvo ne trumpa, vir; trij; valand;, apie 15 kilometr;. Kai atvyko ; viet;, vyresnysis leitenantas i;klaus;s vis; istorij;, paklaus;:
-O kur pakinklai? Juk jie nesusprogo. Eik, nuimk juos nuo arkli; ir parne;k.
T;te pasak;, kad labai toli, u; lango jau vakaras, ir jis ;iandien neis, nes labai pavargo . Vokietis i;trauk; mauzer;, i;;ov; ; lubas ir r;kdamas pasak;:
-Eik dabar, o jei ne, tai kiti nueis.
T;tis atsake:
-Ja wol.
Taip ir i;;jo. Surinko pakinkl; liekanas, ir gry;o pary;iais. Jam dav; kit; ve;im;,  arklius, ir jis toliau dirbo savo nelengv; darb;, u; kuri nemok;jo, bet maitino patenkinamai. I; to ;vykio jis vien; dalyk; suprato labai gerai. Jei nori i;likti gyvas, vokie;iams jis turi paklusti, nesigin;yti ir, ir kad jiems turtas yra svarbesnis u; ;mogaus gyvyb;.

2009.09.24.