Gyvenimo klaidas dariau jaunystej,
Nepagalvojes, meiles vedamas, aklos,
As palikau namus, vaikus vienatvej,
Isvaziavau as is Tevynes, Lietuvos.
Pirmoji meile niekados nevysta,
Ir jos jausmai net po desitmeciu gyvi,
Bet zmogus jug nekaltas, jei suklysta,
Ir tuo labiau, su metais, kalte supanti.
Suprast gali, pakeist ne musu valiai,
Gyvenimo keliai beveik jau praeiti,
Atleiskit man kaltes, jei galima atleisti,
Ir tegul mano klaidos lieka praeity...
Atleiskit man...
© Copyright: Кактус Пальмович, 2010
Свидетельство о публикации №110061707913
Свидетельство о публикации №110061707913
Рецензии