Pakartokime akimirkа
Nuogu sparnuotu angelu tu man buvai
Ir mane pakerejai savo groziu.
O as is nuostabos net zado netekau
Ir tau istarti negalejau zodzio.
Zavioj akimirkoj ir rojuje buvau!
As apie tai ilgai ilgai svajojau.
Ciulbejo pauksciai ir tave as buciavau,
O tu mane savo sparnais apklojai.
Skendau tavu rudu akiu gelmej,
Tavo plauku lietus mane gaivino,
O laiko negrаzinamoj tekmej
Mane uzliejo buciniu lavina!
Dar menu, kaip tavo krutys mane silde,
Nepakartojama buvai, buvai zaisminga!
Man jausmas malonus uztvinde sirdi.
Pakartokime akimirkа zavingа!
Pakartokime akimirka Повторим мгновение
© Copyright: Вакарас, 2010
Свидетельство о публикации №110041500291
Свидетельство о публикации №110041500291
Рецензии