Sonetu Vainikas

Gyvenimo ratas, kaip visad negailestingas,
Emigruoja kaip pauk;;iai  -  paskutin;s viltys.
Dievulis yra ka;kod;l ner;pestingas
Ir parodo mum ;is pasaulis savo iltis.
Netik;kite, neklausykite, ne;i;r;kite,
Galite baigti kv;puoti, nor;ti gyvent.
Jei dar nesupratote – mok;kite;
Suprasite – teks dar auksini; nukalt.
O pasaulis vis kei;iasi,
Mir;ta ne tik viltys bet ir ;mon;s.
Visos ;alys ; auk;tumas skverbiasi,
Bet ;itaip – tai tiktai svajon;s.

Viskas vis dar visada visko nori visai.
Lietuvai neteks b;t vienai.



Lietuvai neteks b;t vienai.
Juk ;ypsena – tik atvir; il;i; vaizdinys.
Laimei atsibodo b;t laukiamai.
Nieks ne;ino, kad jos nusipeln; krik;;ionis bet kuris.
Lai pamir;ta visi savo tro;kimus,
Praple;ia savo stabil; akirat;.
Juk nuo pat gimimo mum ki;a pratimus,
Kaip i; motociklo sumeistruoti dvirat;.
Berniukai,  nei;sig;skite proting; mergai;i;,
Jei tobul;sit – pagimdys jum patriot;,
Manoji kepa man skanius pyragai;ius,
Retkar;iais vadindama idiotu.

O pjauna svetim;aliams derli; pj;klai.
Ne;inau, k; daryt su jumis, berniukai.


Ne;inau, k; daryt su jumis, berniukai.
U;mir;ti dorov; ar tiesiog nusisukt?
Paai;kint, kaip veikia paspirtukai,
Duoti jum me;keres ar palikti sielom p;t?
Dabar mus gaubianti b;tis
Neatitraukia pyk;io rank; nuo ;ird;i;.
;mon;s laukia, kas kitas nei;laikys,
Liaudis geid;ia ;vie;iai kirst; galv;.
I; tikr;j; – visa tai nematau prasm;s ra;yti.
Kas nori – ir taip, stengiasi galvot.
Bet jei eil;s bus lyg daina, gal;siu manyti,
Kad ka;kas nety;iais susim;st; besiruo;iant siel; parduot.

N;ra ;ans; vil;iai dorai nei vienai.
Bet nenukarkite nosies visai.



Bet nenukarkite nosies visai!
Fanfarai prad;s tuojau skamb;ti!
Mies;ionys leis i;sipildyt svajonei savai,
Nustos visos mo;iut;s murm;ti!
J;s patik;site, jumis patik;s!
Nereik;s pinig;, bus tik g;rio banga,
Aukso am;iaus saul; patek;s,
Ir nuaid;s jinai per pasaul; malda.
;mon;s, atsi;velgdami ; j;s; nor;,
Visiem duos darbo ir duonos,
O jei nepraeis pro kvailumo tvor;,
U;sirakins ant rank; ;ied; poros.

Nenusiminkite, juk viskas klostosi puikiai.
Bus dar Dievo ;irdyse, ;mogiukai.



Bus dar Dievo ;irdyse, ;mogiukai.
Bet vargu... ir tikriausiai, ne jums;
Ne jums teks rinkti perliukus,
Ne jums teks s;ti rapso laukus.
Ne;prastai sunku, ;inokit, gyventi ;ia,
Kur g;ri ;mon;s ken;ia kry;i; ne;iodami,
Ne;inau, k; parne;t; ;moni;koji kalba,
Kai patik;t; viskuo, k; sakau nedvejodami.
Kaip sunku tik;ti tuo, kas prad;ta kivir;e,
Kas nuspr;sta dviem kilometam vieno ;mogaus.
Kas 20 am;i; i;gyveno gin;e,
Kas ;kv;p; prad; D;ihado kovos.

Kas nesistengt;  pakeisti gyvenimo tek;jimo,
N;ra Marijos ;em;je tik;jimo.


N;ra Marijos ;em;je tik;jimo.
Kaip ir pasaulyje dorov;s i; esm;s.
Vis ma;iau ir ma;iau matome geb;jim;
Atrasti savo gyvenime vert;s.
Ma;iau ir ma;iau, ir ma;iau, ne daugiau
Koncentracijos ir d;;ios m;s; darbuose,
;variau, tiksliau, kruop;;iau, geriau,
I;sikrap;tom malonumo liku;ius savo narvuose.
Saul;s akiniai, ausinukai ausyse,
Kry;iukas metalinis ant kr;tin;s,
Nieko kito nemato, ji tik savo mintyse,
Prarado paskutines  ;mogaus vertybes.

Nieks nepakeit; siel; esybi;,
Be vienuoli; ir piligrim;.



Be vienuoli; ir piligrim;.
Nematau a; g;rio aplink.
Tiek degtin;s ir vyn;,
Nors kaimynus aplankyk.
Visi tokie atviri prisisiurb;,
Nors bloknot; su savim ne;iok,
I; stalties;s pasidaryk b;r;
Ir klajok po j; gyvenimus, klajok.
Tik nepamir;k ir pats i;gerti.
Tai bus proga atsipalaiduot,
Tave prad;s aplinkui gerbti,
Ruo;kis siel; pelningiau parduot.

Tiek jau;iu visa;moni;ko dorov;s nuvert;jimo,
Kiek negird;iu nepatenkint; murm;jimo.



Kiek negird;iu nepatenkint; murm;jimo.
Nepalieka man;s viltis surasti
Kamp;, kur n;ra apkalbin;jimo,
Bet lieka tik duob; kasti.
Visi mes tokie pavarg;.. Kod;l?
Kurgi m;s; noras ir motyvacija?
Ka;kas u; kulis; juda v;l ir v;l,
O m;s; scena tik pigioji provokacija.
Ak, tie ;mogiukai. Ir tu esi jis.
Ir a; esu. Mes visi kaip skruzd;s.
Lyg par;iukai, kas grei;iau snukut; priki;
Ir grei;iau l;pas valgydami krutins

Kiek nesakyt; apie ateit; kalb;:
;inau, kad n;ra J; nepastovumui rib;...


;inau, kad n;ra j; nepastovumui rib;...
Jau kraujyje vaik; j; ;od;iai „U;“ ir „Po“...
Kiek galima leisti toki; kvail; kan;i;,
Kaip galima leistis mirti, kaip Po...
Kaip keista gauti teis; nor;t;
Ir nuki;t j; u; sielos tu;tumo gelmi;,
Tikriausiai, visai tas pats nu;jus ; kabaret;,
Nepasmalsaut, kas tarp sijon; klos;i;.
Jau nieko nesuprantu, k; matau.
A; galiu suprast tik, k; su;inau,
Nuo to nei man, nei jum n;ra skaud;iau.
Tos melo kauk;s... Gal tik papras;iau.

Knyga v;l ( ar dar) visai balta..
T;vi;k; i;gelb;s tik malda.


T;vi;k; i;gelb;s tik malda,
Nes stebuklais tik;jimas ;ventas
Paved; ne kart; tave ir mane,
Ir kiek besisielo;iau - nesu kaltas.
Jau pamir;au, ko nor;ta pasiekt,
Juk vyksta tik s;mokslai aplink,
Save ir tave, ne mus, mes galim peikt.
Tu mink pedalus, stropiau juos mink.
Kam nusigr;;ti nuo ties;?
Kam ie;koti tarp daugumos tiesybi;?
I;gelb;s tik antpl;dis genij;,
Tik nauja srov; am;in; vertybi;.

Gelb;s tik naujai apsirei;k;s Pa;;stamas.
Arba auk;t;j; technologij; vystymas,


Arba auk;t;j; technologij; vystymas,
Arba ;viesuoli; demografinis sprogimas
I;gelb;s – Lietuvos ;irdies nevyk;s gydymas,
U;sit;s; lyg nuobodus kinas.
Tie ;mon;s, kurie miega lyg nusibaig;,
Juos reikia spardyti – tik kam?
Ir ;od;iu telezombiui nepad;si - jie paklaik;
Ai;kins k; „suprato“ ;lind; ekranan .
Jie visi spjaud; sau ; nugaras.
Juk net vietoje nesisuka, o stovi.
Ir tik po p;dom ugnim kurstomas 
Gali toks ;mogus pakeisti savo stov;.

Optimistai ir realistai netiki pasaulio pabaiga.
Bet virsta tikrove istorik; kalba.



Bet virsta tikrove istorik; kalba.
Viskas pasaulyje ciklais pagr;sta.
Europin; dar 150 met; t;sis darna,
Ir kiek astrologi;kai,  tiek evoliuci;kai ka;kas vyksta.
Pavargti dabar – did;l; silpnyb;.
Reikia sp;ti svajon; pasiekt.
Sekmadieniais linkime draugam ramyb;s,
Bet negalima, neverta vietoje s;d;t.
Kaip sunku ;inoti, suvokti, kas reikalinga,
Pajausti ar plauki tiksliai t; linkme.
Kai j; tiek daug ir ne;inosi ar i;mintinga,
B;ti prieky ar stov;ti pakel;je.

Per istorijos pamokas darom pagr;stas i;vadas.
„1000 met; ir viskas“ – tikiuosi klystam mes.



„1000 met; ir viskas“ – tikiuosi klystam mes.
Tikiuosi Lietuv; paveiks tik tas rato sukis ,
Kuris sukos po did;iojo maro ir u;;m; upes.
Tikiuosi atsigaus ;irdys, technologijos, ;kis.
Meld;iuosi, kad kei;iam;s, ; tobul;j; pus;.
Kad nors ka;kiek kei;iasi m;s; papro;iai,
Kad Rytai ir Vakarai apsijung; ir gerai i;prus;,
Pasakys liaud;iai „Viskas dabar Gerai!“
Skaitykime, klausykime, kurkime,
Duokim idealams atsiskleist.
Vyresni;j; kart; poilsiu apr;pinkime,
Neskub;kim gimtos pgv pakeist.

K; nesakyt; jum j;s; galva,
I;prusimui, ;inokite, rib; n;ra.



I;prusimui, ;inokite, rib; n;ra.
Kaip neapykantai ir meilei.
I; kur pas juos atsirado toji j;ga,
Kankint, slopint ir ;udyt net gatv;j.
Bet gyvenimas ateis savo ruo;tu.
Jis sujungs seniai svetimus.
Bus kiekvienam delne s;kl; su kaupu,
Pasimelskim u; metus netolimus.
Lietuva. Did;ioji ;alis. Jauna.
Ji turi savo esyb; ir branduol;.
Gra;ios moterys. Gra;i jos kalba.
Reikia r;pintis Lietuva net per nuotol;.

Auga ;iuomet lemtinga karta.
Tikiuosi supras tai „ma;oji Tauta“. 



Ключ:

Lietuvai neteks b;t vienai.
Ne;inau, k; daryt su jumis berniukai.
Bet nenukarkite nosies visai.
Bus dar Dievo ;irdyse, ;mogeliukai.
N;ra Marijos ;em;je tik;jimo.
Be vienuoli; ir piligrim;.
Kiek negird;iu nepatenkint; murm;jimo.
;inau, kad n;ra j; nepastovumui rib;...
T;vi;k; i;gelb;s tik malda.
Arba auk;t;j; technologij; vystymas,
Bet virsta tikrove istorik; kalba:
„1000 met; ir viskas“ – tikiuosi klystam mes.
I;prusimui, ;inokite, rib; n;ra.
Tikiuosi supras tai „ma;oji Tauta“.