Telsiai

Zemaitijos sostine - ant kalvu,
Aplink - miskai ir daug eћeru.
Ir visai netoli Venta teka,
Labai grazi upe, zmones sneka.

Ir zmons gyvena ten malonus,
Myle savo Tevyne ir tevus.
Gyvenimas tau cia nebus nasta,
Kada atvaziuosi i si krasta.

Is praeities si sostine - Telsiai.
ji puosia auksti baznycios bokstai.
Ir Mastis, ezeras miesto centre,
Panasus i megancia grazuole.

Kiekvienas savo sodyba puosia,
Kaip savo vaika i mokykla ruosia.
Visi zmones darbstus ir tvarkingi
Ir kitam zmogui - neabejingi.

As apie sita krasta sapnavau,
Kada Ukrajinoje gyvenau.
Zemaite, kaip gelyte, sutikau,
Kitur tokios nera, as nemaciau.


Рецензии