Pasaulis grimsta liudesy,
kai zvaigzdes ryta vel uzgesta.
As noriu lekt toli toli,
kai vejas nesa mano dalia...
As vel einu tyliu keliu,
kur skausmas, nerimas kamuoja...
Galvoju,- Dieve, kaip sunku,
ir vel paleisti sia naktele.
Noreciau as uzmirst rytoju,
pasiekti rankomis tave.
Nes vien tik tu, nakties dalele,
susildysi tylia tamsos galia.
Kai po ilgos dienos pavarges,
uzmerksiu as sunkias akis.
Zinosiu, jog tave isvysiu,
mana tamsi...tyli...naktis...
Tyli... tamsi... naktis... Osvaldas Nera
© Copyright: Кактус Пальмович, 2004
Свидетельство о публикации №104071000573
Свидетельство о публикации №104071000573
Рецензии