Pazadas

Tai buvo kovo vidury,
Zibuokles jau zydejo.
Miske, tarp medziu, sukury,
Tas azuolas stovejo.

Jis buvo kerpetas, svelnus,
Ir visu seniausias.
Taciau galingas, izdidus,
Kaip karzygys sauniausias.

Jo du kamienai, tarsi zmones,
Isauge is vienu saknu.
Jo sakos, tarsi zmoniu rankos,
Kartu patyre daug skriaudu.

Ta vakara prie jo priejo,
Jauni ir zvalus du draugai.
Prie azuolo jie pazadejo,
Kad bus kartu jie amzinai.

1973 metu kovas.


Рецензии
..Taсiau ar liko jie kartu -
Istorija nutyli..
Aplinkiniams ne apmaudu,
Kai vienas kita myli.

Эндрю Типа Литовец   23.11.2009 11:19     Заявить о нарушении